Gerai pamenu kada pirmą kartą paragavau moliūgo sriubos. Su bendradarbiais nuėjome pavakarieniauti į restoraną New Mexico, JAV. Meniu pastebėjau “Moliūgo sriubą” ir, kadangi mėgstu išbandyti neragautus patiekalus, užsisakiau. Pradėjęs ją valgyti tiesiog negalėjau sustoti. Visi bendradarbiai užsisakė karštus patiekalus, o aš paprašiau dar vienos lėkštės šios sriubos.

Vakaras bėgo, draugai mėgavosi kokteiliais ir šurmuliavo, o aš sėdėjau negalėdamas nustoti galvoti apie šią skaisčiai geltoną, rudeniu ir riešutais kvepiančią pagundą, vis dar šildančią mano vidų. Tuo momentu buvau įsitikinęs: rojuje žaltys Ievai siūlė ne obuolį, o moliūgų sriubą... Nusprendžiau būtinai pasigaminti pats!

Kitą dieną paskubomis nubėgau į parduotuvę ir nusipirkau moliūgą. Neturėjau supratimo kaip gaminti tą sriubą, tad nusprendžiau improvizuoti. Tiksliai nepamenu, ką būtent dariau, bet gavosi nenusakomo bjaurumo mišinys, kurį patyliukais ir skaudančia širdimi išpyliau lauk...
Dabar galiu pasigirti, kad išmokau paruošti šį nuostabų patiekalą, taigi pabandykite ir jūs. Yra daugybė šio recepto variantų, bet pabandykite šį paprasčiausią. Beje, jei norite, galite pagardinti jau pagamintą sriubą šaukštu raudonojo vyno acto, žiupsneliu maltos aštrios paprikos, lašeliu Tabasco, keliais gabalėliais sviesto, kepintomis moliūgo sėklomis...galėčiau tęsti ir tęsti!