Rekomenduokite mus!
Naujausi receptai
Naujausi svečių receptai
Naujausi patarimai
Naudingos nuorodos
Druska
Tradiciškai, žmogaus studijos rėmėsi įrankių, artefaktų, idėjų bei religijos tyrinėjimu. Tačiau pasitaikydavo, kad jos neįvertindavo visų veiksnių, įtakojusių žmogaus kovą dėl būvio. Vienas iš tokių neįvertintų veiksnių yra druska.
Kadangi druska yra labai koncentruotas dviejų mūsų kūnui privalomų elementų šaltinis, visais amžiais ji buvo labai vertinama gėrybė. Senajame Testamente druska minima kaip auka Dievui, yra užuominų apie paprotį įtrinti kūdikius druska. Romėnų laikais, kareiviai gaudavo specialią pašalpą vadinamą „ salarium“ ir leidžiančia įsigyti druskos. Iš šio žodžio ir kilo angliškas žodis „ salary“ - atlyginimas, alga. Sukilimas prieš druskos mokestį „ gabelle“ buvo svarbi Prancūzų Revoliucijos dalis.
Ankstyvųjų gyvenviečių kūrimas, civilizacijų raida, populiacijų kėlimasis iš vietos į vietą, žemės ūkio vystymasis – visa tai buvo glaudžiai susiję su galimybe gauti druskos.
Jūros lygio kaita, ypač Viduržemio jūros regione, neleido kai kurioms civilizacijoms turėti nuolatinio druskos šaltinio, privertė jas migruoti arba išnykti, užkariauti kitas arba būti pavergtoms.
Druska ir žmogaus organizmas
Senovės žmogus, gyvenęs iš medžioklės bei gėrybių (vaisių, uogų, grybų ir pan.) rinkimo, siekdamas išgyventi druską gaudavo iš aplinkos - gyvūnų kraujo pavidale. Išsivysčius žemdirbystei, druskos poreikis padidėjo iki 150 mg per dieną, papildomai naudojant ją tokiems naujiems išradimams kaip odos apdirbimas, mėsos sūdymas, taip pat aukojimo apeigoms… Šiais laikais, druskos kiekis vienam žmogui per dieną yra daugiau nei 500 mg (JAV statistiniais duomenimis, įskaitant pramoninį druskos vartojimą).
Buvo atlikta eibė eksperimentų, siekiant nustatyti minimalų druskos poreikį žmogaus organizmui. Nustatyta, kad žmogui reikia bent jau 5-10 gramų druskos per dieną arba 2-3jų kilogramų per metus. 500 žmonių bendruomenei reikėtų apytikriai vienos tonos. Tad nenuostabu, jog senovėje tie, kurie kontroliavo druską, turėjo milžinišką įtaką ir galią.
Druskos, kaip ir kai kurių kitų žmogui būtinų elementų, žmogaus organizmas negali nei pasigaminti, nei kaupti. Visi šie elementai turi būti gaunami su maistu. Kai kurių mums reikia tiek nedaug, kad jų galima gauti maitinantis beveik bet kokiu maistu. Tačiau natrio ir kalio mums reikia gerokai daugiau.
Augalai turi daug daugiau kalio nei natrio, todėl organizmui kalio pritrūksta labai retai - ypatingo badavimo atvejais. Lieka poreikis natriui, natrio chlorido pavidale, kitaip tariant druskai. Sudėtingas organizmo hormoninis mechanizmas užtikrina, jog kraujyje turėtume pastovų druskos kiekį bei koncentraciją. Jei žmogus gauna per daug druskos, perteklius pašalinamas, jei per mažai - organizmas pašalina vandens perteklių, kad palaikytų pastovų druskos kiekį. Prisimink karštą vasaros dieną, kai geri tiek vandens, kad pilvas išsipučia, tačiau vis tiek norisi gerti. Organizmas tau bando pasakyti, kad nori ne vandens, o druskų, esančių vandenyje. Išgerk sūroko mineralinio vandens ir troškulys dings. Ypatingais atvejais, kai organizmui trūksta arba skysčių, arba druskų, kyla pavojus numirti. Vienas tokių liūdnų pavyzdžių yra bėgikai, mirę maratonų metu. Nustatyta, kad jiems visiškai pakako skysčių, tačiau gerokai trūko druskų. JAV armijoje yra užfiksuota atvejų, kai kareiviai numirdavo išgėrę didelius kiekius vandens žygiuose ar prieš duodami šlapimo mėginius.
Iki šiol buvo plačiai paplitusi nuostata, jog druskos vartojimas kelia kraujo spaudimą. Tačiau pastaruoju metu atsiranda vis daugiau balsų, tvirtinančių, kad tai netiesa. Prestižinis britų medicininis žurnalas atlikęs eksperimentus pareiškė, kad druska turi mažai įtakos kraujo spaudimui. Netgi Amerikos širdies ligų asociacijos vadovas pareiškė, jog jie “bando pakeisti rekomenduojamas normas druskos, stengdamiesi neatrodyti kvailai”.
Druskos gavyba
Ko gero, pats paprasčiausias būdas gauti druskos yra valgyti mėsą ir/ar žuvį. Afrikoje, kur natūralių druskos šaltinių yra labai nedaug, augalai bei vabzdžiai gali sukaupti savyje gana nemažą kiekį druskos, kuri, savo ruožtu, atsiduria jais mintančių gyvūnų ar paukščių kraujyje. Dar visai neseniai kai kurie Afrikos žmonės išgyvendavo gaudami druską iš laukinių bei naminių gyvūnų kraujo bei šlapimo. Masajų gentis iki šiol geria pieną, sumaišyta su krauju, kuris nuleidžiamas praduriant gyvūno kaklą, tačiau jo neužmušant. Kai kuriose tautelėse primityvi alternatyva gauti druskos buvo kanibalizmas.
Brazilijos tropiniuose miškuose, Amazonės baseine gyvena Suka gentis. Genties moterys renka vandens hiacintus, išdžiovina ir sudegina jų lapus. Gautus pelenus sumaišo su karštu vandeniu, perfiltruoja per specialų žolės filtrą ir virina kol lieka ruda tiršta masė, kuri po to padalinama į nedideles porcijas ir naudojama kaip prieskonis. Ši masė ir yra labai prastos kokybės druska, turtinga kalio karbonatu. Nors jos kokybė prasta, tačiau pakankama išgyvenimui.
Vienas seniausias druskos gavybos būdų - sūraus vandens garinimas saulėje. Ankstyvosios druskos išgavimo technologijos naudojosi jūros ar vandenyno pakrantės įdubimais - potvyniai ir atoslūgiai juos pripildydavo jūros vandeniu, kuris kaitinant saulei išgaruodavo ir žmonės surinkdavo susikristalizavusią druską. Senovės Kinijoje buvo sugalvota kaip pasiekti druskos telkinius gręžiant skyles žemėje. Pro vieną skylė gėlas vanduo buvo pumpuojamas, kol pasiekdavo druskos telkinį, pro kitą buvo išsiurbiamas su jau ištirpusia jame druska. Išsiurbtas vanduo subėgdavo į tam skirtus telkinius, kur vėliau būdavo išgarinamas. Gręžinių gylis galėdavo siekti net 1000 metrų.
Būta ir nemažai bandymų kasti druską. Visame pasaulyje rasta druskoje iškirstų tunelių. Stebėtina, jog visose kasyklose rasti įrankiai buvo labai panašūs - akmeniniai kirvukai bei plaktukai.
Vėsesniuose klimatuose, kur nėra tiek daug saulės, vandeniui garinti buvo naudojamas kuras. Europoje buvo naudojama mediena, paliekant nuniokotus miškų plotus, o štai japonai kūreno jūros žoles.
Šiuolaikiniai druskos gavybos būdai yra iš gan panašūs, tik gerokai tobulesni. Stalo arba smulki druska yra gaunama išgarinant vandenį vakuuminiuose konteineriuose. Prieš pradedant garinimo procesą druska gali būti valoma, siekiant pašalinti nereikalingus mineralus, po to perkeliama į specialius konteinerius, kur drėgmė išgarinama centrifuginiu ar vakuuminiu b ūdu. Prieš pakuojant druska gali būti praturtinta jodinu, fluoridu ar kai kuriais kitais priedais.
Jūros arba saulės druska yra gaunama garinant jūros vandenį specialiuose tvenkiniuose. Kai susidaro pakankamo storio druskos sluoksnis, apie 10-25 cm, druska surenkama naudojant specialią įrangą, perplaunama ir išdžiovinama. Priklausomai nuo to kam bus naudojama, druska taip pat gali būti traiškoma ir persijojama. Šiuo būdu paruošta druska dažnai vartojama vandeniui minkštinti.
Kasant druską iš žemės dažniausiai naudojamas šis būdas: druskos sluoksnyje išgręžiamos skylės ir įšvirkščiamas specialus mišinys. Patalpa tada išsprogdinama, druskos gabalai surenkami ir išvežami sutraiškyti. Sutraiškyta druska konvejeriais iškeliama į paviršių. Kai kuriose kasyklose visa ši procedūra yra kontroliuojama vien tik kompiuterių.
Kaip ir senovės Kinijoje, druska taip pat gali būti išgaunama gręžiant skyles iki druskos klodų ir įšvirkščiant gėlą vandenį, kuriame druska ištirptų. Gautas tirpalas tada transportuojamas vamzdžiais į paviršiuje esančią perdirbimo gamyklą, kurioje vanduo išgarinamas.
2004 metais pasaulyje buvo išgauta 208 milijonai tonų druskos. Daugiausia druskos pasaulyje išgauna JAV (46.5 milijonų tonų), Kinija (37.1 milijonų tonų) bei Vokietija (16 milijonų tonų).
Druskos vartojimas
Daugeliui iš mūsų druska visų pirma asocijuojasi su valgiu. Ji pabrėžia ir išryškina patiekalo skonį, „akcentuoja“ desertus, “sustiprina” gėrimus (pvz.: pomidorų sultis). Nėra nei vieno prieskonio, kuris galėtų pakeisti druską.
Be to, kad druska vartojama maisto skoniui pagerinti, manoma, jog yra daugiau nei 14000 druskos vartojimo bei naudojimo būdų, įskaitant įvairių chemikalų gamybą, kelių valymą, vandens minkštinimą ir tt.
Pabandykite panaudoti druską:
Vandens virinimui: Druska pakelia vandens virimo temperatūrą. Rezultatas - trumpesnis virimo laikas.
Kiaušiniams virti: Sūdytame vandenyje virti kiaušiniai lengviau lupsis.
Kiaušinių šviežumui tikrinti: Į stiklinę vandens įberkite 2 šaukštelius druskos ir įdėkite kiaušinį. Šviežias kiaušinis nugrims, senstelėjęs plūduriuos.
Kad neruduotų nulupti vaisiai/daržovės: Įmeskite nuluptus obuolius, kriaušes ar bulves į lengvai pasūdytą vandenį, kad neparuduotų.
Špinatams plauti: Jei špinatus plausite pasūdytame vandenyje, pakaks tik vieno plovimo.
Kad nesikristalizuotu cukrus: Truputėlis druskos pyrago glaiste apsaugos nuo kristalizavimosi.
Keptuvėms valyti: Į netefloninę keptuvę įberkite nedidelę saują rupios druskos, pakaitinkite ir iššveiskite popieriniu rankšluosčiu.
Puodukams valyti: Kavos ir arbatos nuosėdų dėmes galite pašalinti įbėrę druskos ir šiek tiek pašveitę.
Orkaitėms valyti: Druskos ir cinamono mišinys panaikins degėsių kvapus. Jei ką nors išpylėte orkaitėje, kol vis dar karšta, pabarstykite mišiniu ir palikite, kad atvėstu, tada iššluokite šepetėliu.
Šaldytuvams valyti: Vandenyje ištirpdykite truputį druskos ir sodos, šiuo mišiniu išvalykite šaldytuvo vidų - panaikinsite kvapus ir nesubraižysite paviršiaus.
Svogūno kvapui panaikinti: Sudrėkinkite rankas actu ir patrinkite druska, panaikinsite nemalonius kvapus.
Kriauklėms valyti: Karts nuo karto įpilkite į kriauklę druskos tirpalo - išvalysite apsinešusius riebalais vamzdžius bei panaikinsite nemalonius kvapus.
Pieno šviežumui palaikyti: Pienas ilgiau išsilaikys nesurūgęs, jei įbersite žiupsnelį druskos.
Dėmėms šalinti 1: Jei išpylėte vyną ant kilimo ar staltiesės, skudurėliu ar popieriniu rankšluosčiu sugerkite kaip galima daugiau išsipylusio vyno ir pabarstykite dėmę druska. Vėliau išskalaukite staltiese šaltu vandeniu, surinkite druską nuo kilimo ir išsiurbkite jį.
Dėmėms šalinti 2: Norėdami pašalinti dėmes, atsiradusias ant stalo nuo karštų puodukų, pasidarykite skystoką masę iš augalinio aliejaus ir druskos, lengvai įtrinkite dėmę, palikite, valandai ar dviems ir nuvalykite.
Prakaito dėmėms šalinti: Viename litre vandens ištirpinkit 4 šaukštus druskos, pamerkite dėmę tirpale, kol ji išnyks.
Gerklei skalauti: Ištirpdykite šaukštą druskos stiklinėje vandens ir skalaukite skaudančią gerklę.
Dantims valyti: Sumaišykite vieną dalį smulkiai sumaltos druskos bei dvi dalis sodos ir valykite šia mase dantis - tai padės nuvalyti apnašas, balins dantis ir bus sveika dantenoms.
Atsipalaidavimui vonioje: Prisileiskite vonią vandens, įberkite kelias saujas druskos ir pagulėkite bent 10 minučių.
Veido masažui: Sumaišykite lygias dalis druskos ir alyvų aliejaus, ir penkias minutes švelniai masažuokite veidą. Baigę nuprauskite veidą vandeniu.
Žvakėms: Kelias valandas pa mirkykite žvakes stipriame druskos tirpale ir gerai išdžiovinkite, tada žvakės nevarvės.
Gėlėms: Į vandenį, skirtą pamerkti gėlėms, įberkite druskos - gėlės stovės ilgiau.
Langams: Pamirkykite kempinę druskos tirpale, nuvalykite langą ir gerai nusausinkite - langas neapšals.
Piktžolėms naikinti: Jei tarp šaligatvio plytelių pridygo piktžolių, tarpuose atsargiai pribarstykite druskos ir sudrėkinkite vandeniu, ar tiesiog palikite, kad nuplautų lietus.
Panaikinti kvapui: Karts nuo karto pabarstykite batų vidų druska, kad sugertų drėgmę ir nemalonius kvapus.
