Yra konditerių, kurie visą savo gyvenimą pašvenčia desertams iš sluoksniuotos tešlos kurti. Na, aš tikrai nesiruošiu taip aukotis, bet turiu bėdą. Mano šaldytuve guli keletas kilogramų sluoksniuotos tešlos. Guli ir ramybės neduoda, tyliai priekaištaudami kaskart man pravėrus šaldytuvo duris ir ieškant ko nors užkrimsti – “ką iš mūsų gaminsi?”
Todėl vis gaminu, vis kepu. Ir vis iš sluoksniuotos tešlos. Pyragėliai su bananais ir karamele, pyragėliai su keptais obuoliais ir creme chantilly, palmjerai ir taip toliau, ir pan. Bet čia turbūt reiktų stabtelėti ir paaiškinti iš kur gi tešlos turiu daugiau, nei pinigų kišenėse...
Atsikėlęs ankstyvą šeštadienio rytą ėmiau ruoštis savo savaitgalio „rutinai“ – užkaičiau kavą, paskrudinau duonos, iškepiau omletą (tiksliau pasakius fritatą) su paprika ir sūriu. Užkandau, paleidau Eltono John'o CD ir kibau į darbą: ėmiau ruošti sluoksniuotą tešlą. Rodos ėjosi neblogai: gražiai iškočiodavau tešlą, dėdavau ją į šaldytuvą pastovėti, spėjau net kitų patiekalų paruošti. Po poros valandų atėjo laikas kepti, o kepimas juk pati laukiamiausia proceso dalis - viskas paruošta, tereikia stebėti orkaitę ir matyti, kaip tešla pučiasi, kyla, tampa traški ir lengvutė. Tačiau aš su nerimu žiūrėjau pro orkaitės langelį - manoji tešla labai jau nenoriai kilo. Stebėjau ir tikėjausi, kad galbūt esu per daug nekantrus ir tešla tuoj tuoj iškils. Deja…
Atsidusęs pradėjau viską iš naujo – miltai, vanduo, sviestas, vėl minkau, dedu į šaldytuvą...Po poros valandų vėl supjaustau tešlą ir pašaunu į orkaitę. Praėjo keletas minučių, o rezultatas vėl tas pats. Ėmiau pykti. Manoji orkaitė yra konvekcinė (su ventiliatoriumi) tad pamaniau, jog galbūt per aukšta temperatūra kepimui, taigi sumažinu temperatūrą, kepu – vėl nesėkmė... Visai susierzinau – receptas išbandytas ir ne kartą gamintas, geri miltai, prancūziškas sviestas, produktai geri, neturėtų būti jų kaltė. Galbūt orkaitė pakankamai neįkaista? Vėl gaminu, vėl kepu, tik šį kartą aukštesnėje temperatūroje, tačiau vėl tas pats rezultatas.
Nusprendžiu padaryti pertrauką. Sekmadienį vakare nusprendžiu vėl pabandyti. Paruošiu tešlą, dedu į orkaitę ir nekantriai stebiu. Ir štai pagaliau, džiaugsmų džiaugsmas – pavyko, tešla pučiasi ir kyla!
Atrodo, visgi radau kaltininką. Beveik visada maistą perku penktadienio vakare. Šaldytuvas buvo pilnas maisto ir, atrodo, prastai šaldė. 30-čiai minučių įdėta tešla nespėdavo gerai sustingti, prastai susiformavo sluoksniai, todėl tešla nekilo.
Na, o jei nusibodo skaityti, pasigaminkite ir jūs ką nors iš sluoksniuotos tešlos. Kad ir šias parmezano lazdeles. Jos nepaprastai gražiai atrodys, puikiai tiks prie alaus ar šiaip užkandžiui. O kas svarbiausia, jas tikrai lengva pagaminti!
Lakšto sluoksniuotos tešlos
1 plakto kiaušinio
Labai smulkiai sutarkuoto parmezano sūrio