/ 5
1 Balsavo
Klasikinės Cezario salotos su kreminiu padažu, džiūvėsėliais ir Parmezano sūriu
Padažui:
1-2 sutrintų česnako skiltelių
2 kiaušinio trynių
2-3 šaukštų citrinos sulčių
5 ančiuvių
druskos, pipirų
200ml extra virgin alyvų aliejaus
150g smulkiai tarkuoto Parmezano
Džiūvėsėliams (pranc. crouton):
½ batono
alyvų aliejaus
druskos, pipirų arba mėgstamo prieskonių ar žolelių mišinio
Salotų lapų
Parmezano drožlių
- Paruoškite padažą: sudėkite česnaką, trynius, ančiuvius ir citrinos sultis į indą ir gerai suplakite virtuviniu blenderiu, kol gausis vientisa masė. Plakant po truputį supilkite aliejų, jei padažas bus labai tirštas, galite įpilti šlakelį vandens. Įmaišykite tarkuotą Parmezaną (tik neplakite blenderiu), pagardinkite padažą druska ir pipirais. Jei neturite blenderio, galite sutrinti viską grūstuvėje, o aliejų įplakti rankiniu plaktuvu.
- Paruoškite džiūvėsėlius: supjaustykite batoną kubeliais, sudėkite į skardą ir pašlakstykite alyvų aliejumi. Pabarstykite druska bei pipirais ar kitokiais prieskoniais. Sumaišykite rankomis, kad batonas pasidengtų aliejumi. Kepkite 200° C orkaitėje, kol džiūvėsėliai gražiai apskrus. Ištraukite iš orkaitės ir atvėsinkite.
- Nuplaukite ir išdžiovinkite salotas, jei jų lapai labai dideli, rankomis suplėšykite mažesniais gabalėliais. Pripjaustykite Parmezano drožlių (jei norite, galite tiesiog patarkuoti sūrio ant viršaus), užpilkite padažu ir pabarstykite džiūvėsėliais. Skanaus!
Manoma, kad šias salotas 20-tojo amžiaus pradžioje sukūrė italas Caesar (Cesare) Cardini, kuriam priklausė restoranas Tichuanoje, Meksikoje. Šiandien Cezario salotos, kavinių ir restoranų numylėtinės, ko gero, pačios populiariausios salotos pasaulyje. Jos tokios populiarios, jog kai kurie prabangūs restoranai atsisako jas įtraukti į savo meniu motyvuodami tuo, kad jos per daug paprastos, tad negi vaišinsi savo išpaikintus klientus tuo, ką gali suvalgyti vos ne kiekvienoje pakelės užeigoje?
Anksčiau Cezario salotas gan dažnai ruošdavo tiesiog prie stalo, restorano svečiui matant, tačiau dėl įvairių priežasčių dabar tai pamatysite gerokai rečiau – keičiasi laikai, keičiasi ir papročiai. Prieš šioms salotoms išpopuliarėjant, salotų padažas buvo gaminamas be ančiuvių ir nežinia kada būtent jie pradėti naudoti. Tai turėtų būti gera žinia nemėgstantiems ančiuvių: pakeiskite juos 1-2 arbatiniais šaukšteliais garstyčių ar balto vyno acto ir galėsite girtis draugams, kad valgote autentiškas Cezario salotas, o ne tą “naujovišką” išmislą. Aš pats labiau mėgstu padažą su ančiuviais - jis “gilesnio”, įdomesnio skonio.
Padažui naudojamas ir žalias kiaušinio trynys (restoranuose gali būti naudojamas pasterizuotas trynys). Nors manoma, kad padažo rūgščių turėtų pakakti bakterijoms sunaikinti, visgi nedidelė rizika užsikrėsti salmonelioze yra. Tačiau, jei Cezario salotų atsisakysite vien dėl to, kad jose yra žalio kiaušinio trynio, o apsisukę prisivalgysite su cukrumi išsukto kiaušinio trynio, mūsų garbingoje liaudyje žinomo kaip “gogel-mogel”, labai įsižeisiu, užriesiu nosį ir nekalbėsiu tris dienas. Na, galbūt jus nuramins tai, kad aš padažą visgi gaminau su žaliu kiaušinio tryniu, valgiau ir likau gyvas! Jei vis dėlto trynio nenorėsite naudoti, vietoje jo dėkite jogurto, majonezo ar tofu.
Įdomus faktas: 1990-aisiais metais Kalifornijos valstijoje, JAV, šios salotos buvo “uždraustos”, dėl įstatymo draudžiančio prekiauti maistu, kurio sudėtyje yra žalių kiaušinių. 1998-aisiais buvo priimtos šio įstatymo pataisos, kurios leido pardavinėti Cezario salotas.
